Susisiekite: info@jorus.lt | +370 608 74355 (I-V, 9-17 val.)
Nemokamas pristatymas Lietuvoje nuo 45 €.

Tvarumas ir mityba: kaip pasirinkti aplinkai draugiškus maisto produktus?

Tvarumas ir mityba: kaip pasirinkti aplinkai draugiškus maisto produktus?

Tęsdami straipsnių apie sveiką gyvenseną ciklą (jei praleidote, pirmąjį įrašą rasite čia), parengtų, bendradarbiaujant su „Jorus“ ambasadore, dietiste Greta Daukše, šįkart kalbame apie tvarumą ir mitybą. Tai – tiek kiekvienam asmeniškai, tiek globaliu mastu svarbi tema, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtinga. Tiesa, šiek tiek įsigilinus, tampa aišku, jog tvarios mitybos principai – ne kokia nors aukštoji matematika, o praktiški, nesunkiai įgyvendinami sprendimai, kurių realizavimui tereikia mūsų sąmoningumo ir šiek tiek laiko.

Tvari mityba – kas tai?

Jei sąvoka „sveika mityba“ vis dažnesniam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, yra pažįstama ne tik teoriškai, bet ir praktiškai (o tai labai džiugina!), „tvari mityba“ – terminas tikėtina, galintis sukelti daugiau klausimų. Pasak šio mūsų įrašo bendraautorės dietistės Gretos Daukšės, tvari mityba apjungia sveikos mitybos principų laikymąsi bei kiekvieno asmeninę atsakomybę, renkantis kiek įmanoma aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darančius maisto produktus. O taip pat – kitus mūsų priimamus sprendimus, suderinamus su aplinkosaugos idėjomis (maisto švaistymo mažinimas, plastiko produktų atsisakymas ir kita).  

Tvarią mitybą propaguojantys, už aplinkos gerovę atsakomybę jaučiantys žmonės, užuot atsainiai ėmę pirmus po ranka pasitaikančius ar patrauklia akcija viliojančius produktus, pirmiausia pasidomi jų kilme ir tik tada priima sprendimą pirkti tą prekę ar ieškoti kitos, tvaresnės alternatyvos. Net jei patys neturime galimybių užsiimti mėgėjiška daržininkyste, o kaime nėra tėvų ar senelių, galinčių palepinti savo auginamų, laisve besimėgaujančių vištų padėtais kiaušiniais, šiandien turime visišką laisvę rinktis, kokiomis sąlygomis auginti ar gaminti produktai atsiduria mūsų lėkštėse. Tam tereikia tik mūsų sąmoningumo, pasireiškiančio, pavyzdžiui, supratimu, jog ekologiški produktai, dėl sudėtingesnio, daugiau pastangų reikalaujančio auginimo proceso, natūralu, bus brangesni bei ir šiek tiek papildomo laiko, domintis tvarios mitybos tema ir renkantis iš įvairių prieinamų alternatyvų.  

Svarbu suprasti faktą, jog tvari mityba – tai ne tik mūsų indėlis į švaresnę Žemę, bet ir savo bei artimųjų sveikatos puoselėjimas. Juk, logiška, rinkdamiesi daržoves, užaugintas be cheminės kilmės medžiagų, vietoje jų naudojant, pavyzdžiui, mikrobiologinės kilmės bakterijas (pastarosios, beje, yra ne tik tvari, bet netgi ir pigesnė dirvos tręšimo alternatyva)  arba gyvulinės kilmės produktus (tvari mityba neturėtų būti tapatinama vien su vegetarizmu ar veganizmu), kurių pradžia – sveiki ir laimingi gyvūnai, auginti geromis sąlygomis, maitinti aukščiausios kokybės pašarais, užuot juos „farširavus“ įvairiais medikamentais, dirbtinai siekiant didinti svorį ar taip išlaikyti sveikatą, mes ir patys išvengiame neaiškios kilmės medžiagų patekimo į savo organizmą. Taigi, tvari mityba – puikus pavyzdys, jog viskas aplinkoje yra susiję: tereikia kiekvienam iš mūsų priimti teisingus sprendimus.

Esminiai tvarios mitybos principai

Kalbėdama apie tvarią mitybą, Greta išskyrė svarbiausius principus, tapusius neatsiejama jos kasdienybės dalimi.

Balansas tarp augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktų. Iš gyvūnų gaminamas maistas, lyginant su augaliniais produktais, palieka gerokai didesnį anglies dvideginio – dujų, skatinančių globalinį klimato atšilimą – pėdsaką. O ir vandens, kurio mes, deja, nelabai vertiname, tačiau kai kuriuose pasaulio kampeliuose jis yra kone aukso vertės, sąnaudos, kalbant apie gyvulinės kilmės produktus, yra gerokai didesnės.Tačiau, kaip jau minėjome, norint praktikuoti tvarią mitybą, kardinaliai pakeisti savo įpročių, tampant vegetaru ar veganu, tikrai nėra būtina. Greta ragina nepamiršti, jog gyvulinės kilmės produktuose gausu mūsų organizmui svarbių nepakeičiamųjų aminorūgščių, kurių „aklai“ atsisakyti negalima: prieš tai reikėtų atlikti rimtus „namų darbus“, atrandant šias kompensuojančias augalines alternatyvas.

Atliktume iš tiesų labai reikšmingą darbą, jei, siekdami balanso tarp augalinės ir gyvulinės kilmės produktų, kurių  remiantis statistikos duomenimis bei praktine medicinos darbuotojų patirtimi, lietuviai suvartoja per daug, pastarųjų savo valgiaraštyje sumažintume, pavyzdžiui, iki kokių 3 kartų per savaitę. Bent dalies tokių gyvulinės kilmės produktų, kaip mėsa, pienas ar kiaušiniai, pakeitimas augaliniais (ankštinėmis daržovėmis, grūdais, vaisiais ir įvairiomis kitomis augalinėmis kultūromis, kaip, pavyzdžiui, kanapėmis, išsiskiriančiomis plačia įvairove mūsų organizmui būtinų maistinių medžiagų), reiškia ne tik mažesnį gamtinių išteklių suvartojimą, bet ir naudą mūsų sveikatai. 

Tiesa, dietistė Greta akcentuoja, jog, norint, kad tokie mitybos įpročiai nebūtų vien formalus pliusukas mūsų gerų darbų sąraše, svarbu skirti dėmesį tiek augalinių, tiek gyvulinių produktų kilmei. Reikėtų rinktis ekologiškai auginamus augalus, o gyvulinės kilmės produktus stengtis vartoti tik tuos, kurie yra gaminami iš kiek įmanoma palankesnėmis sąlygomis užaugintų gyvūnų. 

Vietinių, ekologiškų, sezoninių produktų naudojimas. Kalbant apie tvarią mitybą, Greta siūlo prisiminti vieną elementarią taisyklę: kuo arčiau mūsų gyvenamosios vietos gaminamus produktus rinksimės, tuo, tikėtina, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darysime. Vien jau dėl to, jog, trumpinant transportavimo grandinę, mažinamas į aplinką išmetamų teršalų kiekis. O, jei, pavyzdžiui, vieną ar kitą produktą pirksime tiesiai iš ūkininkų rankų, taršos visai išvengsime!

Galiausiai, vietiniai sezoniniai vaisiai, renkantis ekologiškus, be cheminių medžiagų užaugintus produktus, yra ir skanesni bei, žinoma, sveikesni.

Kovojimas su maisto švaistymu. Gretos išsakytai nuomonei (o gal – konstatuotam faktui), jog maisto švaistymas – didelė problema tiek globaliu mastu, tiek ir kiekvienoje šeimoje, tikriausiai neprieštarautumėte ir Jūs, ar ne? „Jorus“ ambasadorė, konsultantė sveikos mitybos klausimais neabejoja, kad, išsiugdžius tinkamus apsipirkimo įpročius ir išmokus teisingai naudoti maisto produktus, didžiąją dalį maisto, kurį dabar tiesiog išmetame, galėtume sunaudoti. Taip ne tik sumažintume savo pėdsakus, darančius žalą aplinkai, bet ir, reikia nepamiršti, gerokai sutaupytume. 

Plastiko atliekų mažinimas. Ar įsivaizduojate, kokį kalną plastiko, pavyzdžiui, vos per savaitę laiko, paliktume kiekvienas mūsų (plastikiniai maišeliai, ledų popierėliai, plastikinės maisto produktų pakuotės, vandens buteliukai ir kita), jei šiuo klausimu nerodytume jokio sąmoningumo? O tokių žmonių, ignoruojančių faktą, kad vienkartinės plastiko pakuotės yra didelis aplinkos taršos šaltinis, deja, yra gana nemažai.

Iš tiesų, kaip pabrėžia Greta, šis tvarumo principas (beje – kaip ir visi kiti) gali būt įgyvendinamas labai paprastai, tiesiog pakoreguojant kai kuriuos savo kasdienius įpročius. Parodysite savo sąmoningumą ir tuo pačiu metu, žinoma, įnešite reikšmingą indėlį tvaresnės aplinkos kūrimo link, jei, pavyzdžiui, eidami į prekybos centrą, nepamiršite pasiimti medžiaginio pirkinių maišelio. Taip pat – ir kelių mažesnių daugkartinių maišelių, į kuriuos, net neabejojame, pardavėjas mielai įpils Jūsų perkamus birius produktus. Juk tai – gerokai tvaresnė alternatyva nei plastikiniuose maišeliuose supakuoti produktai, kuriuos, beje, ne visada ir suvartoti spėjame. Iš gertuvės gurkšnojamas, o ne, buteliukas po buteliuko, perkamas vanduo, daugkartiniai indai vietoje vienkartinių: tai – pasirinkimai, patvirtinantys teiginį, jog iš pažiūros maži dalykai keičia pasaulį!

Paprasti praktiniai patarimai, norintiems eiti tvarios mitybos link

Iš ką tik aptartų tvarios mitybos principų, „Jorus“ ambasadorės dietistės Gretos Daukšės išskiriamų kaip bene pačių svarbiausių, galima spręsti, jog tvaresnis gyvenimo būdas iš tiesų yra gerokai paprastesnis nei galbūt atrodo iš pirmo žvilgsnio. O, norint, jog tiek šis, tiek ir kiti perskaityti straipsniai, kuriuose gvildenama tvarumo tema, neliktų vien teoriniais skaitiniai, o atneštų realią naudą, Greta mielai sutiko pasidalinti ir praktiniais, savo pačios kasdienybėje taikomais patarimais, padėsiančiais pradėti (o galbūt – toliau sėkmingai tęsti) savo kelionę tvaresnės mitybos link.

Planuokite savo pirkinių krepšelį. Jūsų dienotvarkėje kiekvieną savaitę turėtų atsirasti užduotis „Sudaryti savaitės valgiaraštį ir reikiamų pirkinių sąrašą“. Išduosime paslaptį: tai yra tapę Gretos sekmadienio ritualu, kuriam skirto laiko moteris nei kiek nesigaili. Priešingai – ji gali išvardinti ne vieną tokio įpročio privalumą, susijusį ne vien su tvarumo idėjų puoselėjimu. Žiūrint į savaitės meniu, nebekils dažnai moteriai galvos skausmu tapusio „Ką gaminti šiandien?“ klausimo, o pirkinių krepšelyje atsidurs tik reikalingi produktai. Taip bus mažinama maisto švaistymo rizika, taupomi Jūsų pinigai, o lėkštėje, Greta tuo net neabejoja, atsidurs sveikesni, labiau subalansuoti patiekalai.

Įtraukite į savo mitybos racioną daugiau augalinės kilmės produktų. Valgydami augalinį maistą, ne tik aprūpinate organizmą įvairiomis medžiagomis, bet ir parodote savo prielankumą mažiau taršiems, lyginant su gyvuliniais, produktams. Taip pat, kas turėtų būti aktualu kiekvienam, galvojančiam apie mus supantį pasaulį ir visus jo gyventojus – ne tik žmones – išreiškiate savotišką protestą prieš nekaltų gyvybių naikinimą.

Puikiai suprantame, jog, vos spragtelėjus pirštais, vegetaru ar veganu netampama. Greta Daukšė siūlo bent vieną dieną, o, idealu – ir kelias, sudarant valgiaraštį, į jį įtraukti tik patiekalus iš augalinės kilmės produktų. Net neabejojame, jog atrasite daug naujų, iki šiol galbūt neatrastų skonių ir, tikėtina, suprasite, kad skanus maistas gali būti ir tas, kurioje mėsos (ar net ir kitų gyvulinių produktų) nei su žiburiu nerasime.

„Prisijaukinkite“ kanapes – vieną tvariausių kultūrų. Tiesa, ir tarp augalinių kultūrų vienos yra tvaresnės už kitas. Puikus pavyzdys – jo didenybė žalioji kanapė, karaliaujanti „Jorus“ laukuose. Tai, kalbant apie auginimo sąlygas – visiškai nereikli kultūra, kurios vešėjimui nereikia nei specialių trąšų, nei didelio kiekio vandens. Negana to, augdamos kanapės efektyviai sugeria CO2, taip ne tik neteršdamos aplinkos, bet, priešingai, ją valydamos.

Greta, remdamasi savo, kaip dietistės sukauptomis žiniomis, atkreipia dėmesį, jog kanapių maisto produktai, pavyzdžiui, kanapių aliejus ar kanapių sėklos, dėl įvairių vertingų maistinių medžiagų, tarp jų – ir baltymų bei sveikųjų Omega-3 riebalų rūgščių – gausos, Jūsų meniu turėtų atsirasti ne tik dėl siekio asmeniškai prisidėti prie tvarumo idėjų įgyvendinimo, bet ir galvojant apie subalansuotą mitybą. Geriausia, jog, norint „prisijaukinti“ kanapes savo virtuvėje, nereikia nei ypatingo pasiruošimo, nei daug laiko. Kanapių sėklomis, aliejumi ar kitais produktais gali būti gardinami tiesiog įprasti, kasdien gaminami patiekalai. Pavyzdžiui, Greta, gamindama salotas, šias apibarsto kanapių sėklomis: išbandykite ir Jūs! Taip palepinsite receptorius naujomis skonio „natomis“, o organizmo „aruodą“ papildysite  visapusiškai vertingomis maisto medžiagomis.  

Dar  vienas svarbus aspektas, sustiprinantis kanapės, kaip vieno iš tvariausių augalų „titulą“ – plačios panaudojimo galimybės. Nors „Jorus“ asortimentą sudaro kanapių maisto produktai, įvairių rūšių CBD aliejus ir CBD kosmetika, šis augalas gali būti naudojamas ir, pavyzdžiui,  popieriaus, statybinių medžiagų, tekstilės ir įvairiai kitai produkcijai gaminti. Faktas, jog prasmingai gali būti sunaudojamos visos kanapės augalo dalys, pradedant šaknimis ir baigiant žiedais, yra puikus šios kultūros tvarumo įrodymas.

Daugiau gaminkite namuose. Kas gali būti gardžiau už naminį maistą? O dabar, kai internetinė erdvė lūžta nuo įvairių patiekalų receptų ir jų paruošimo instrukcijos žingsnis po žingsnis, gaminti gali kiekvienas, net ir neturintis kulinaro „geno“. Tereikia noro!

Akcentuodama ryšį tarp gaminimo namuose ir tvarios mitybos, dietistė, sveikos mitybos specialistė Greta  mini ne tik galimybę patiems kontroliuoti patiekalų ingredientų kokybę, bet ir sumažinti plastikinių pakuočių naudojimą.

Įsigykite vandens filtrą. Pakankamas kiekis vandens – būtina sąlyga, norint jaustis ir atrodyti geriau. Tiesa, neretai žmonės, abejojantys iš namų čiaupo bėgančio geriamojo vandens kokybe ar nesantys patenkinti jo skoniu, priima sprendimą pirkti vandenį buteliais. Jei tai – apie Jus, Greta, kaip ji pati ir padarė, siūlo įsigyti vandens filtrą, kuris leis mėgautis kokybišku, „gyvu“ vandeniu be…sąžinės priekaištų, jog, pirkdami jį, išpilstytą į plastikinius butelius ir, atrodo, tiesiog tenkindami savo gyvybiškus poreikius, teršiate aplinką.  

Sveika gamta – sveikas žmogus

Kalbėdami tokiomis globaliomis temomis, kaip tvarumas, žmonės neretai linkę „nurašyti“ savo elgesį kaip nereikšmingą, nedarantį apčiuopiamo poveikio. Greta įsitikinusi, jog kiekvienas mūsų pasirinkimas, nesvarbu, tai būtų blogas (pavyzdžiui, tingėjimas pakelti parke nukritusį ledų popierėlį) ar geras (pavyzdžiui, sprendimas ledus, užuot pirkus juos parduotuvėje, pasigaminti patiems namuose) elgesys daro įtaką supančiai aplinkai.

 Maitindamiesi tvariau, teisingus gyvensenos įpročius diegdami savo vaikams ir jais „užkrėsdami“ aplinkinius, dėl Žemės ateities padarome gerokai daugiau nei galbūt patys manome. Galiausiai, tvari mityba yra naudinga ir mums patiems, tad tarp sveikos gamtos ir sveiko žmogaus galime drąsiai dėti lygybės ženklą.