Sveika gyvensena šiuolaikinėje visuomenėje: ar tai – suderinama?

Šiandien, lyginant su tėvais ar, juolab, seneliais, gyvename kone neribotų galimybių pasaulyje: pradedant mokslo bei karjeros galimybėmis ir baigiant pačiomis įvairiausiomis pramogomis, galinčiomis išpildyti net itin specifinius poreikius. Žinoma, gyvenimas šiuolaikinėje visuomenėje anaiptol nėra idealus. Nuolatinis lėkimas: juk, žingsniuojant pamažu, nesuspėsi visko išbandyti! Juntamas (tiesa, kartais – tik mūsų pačių įsivaizduojamas) spaudimas būti geriausiu ne tik darbe, bet ir šeimoje. Nusivylimas, apimantis, socialiniuose tinkluose matant kitų šypsenas ir pasiekimus. Ir tai – tik dalis daugelio iš mūsų kasdienybės, kurią esame linkę „nurašyti“ kaip šiandien savaime suprantamą dalyką.

Dietistė, sveikos gyvensenos ekspertė Greta Daukšė, mielai sutikusi pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis jos nuomone itin aktualia sveikos gyvensenos šiuolaikinėje visuomenėje tema, visų pirma kiekvieną mūsų ragina išlikti nuoširdžiu sau pačiam. Ar dėl to, jog mus kankina fizinės ir emocinės sveikatos problemos, kalta tik aplinka? O gal – ir pačių mūsų pasirinkimai? Pagalvokite, ką rinktumėtės: po sunkios darbo dienos perskaityti porą puslapių knygos ar paskrolinti telefone? Su antra puse išbandyti naują receptą ar tiesiog užsukti į artimiausią greito maisto „tašką“? Deja, atsakymai dažnu atveju nėra palankūs mūsų, o, kas blogiausia – ir mūsų vaikų sveikatai. Juk, žiūrėdami į tėvų pavyzdį, tokį patį elgesio modelį imituoja ir atžalos. 

Kokie veiksniai daro didžiausią neigiamą įtaką mūsų fizinei ir emocinei sveikatai? 

Kad ir kokios skirtingos asmenybės bebūtume ir kokia veikla beužsiimtume, visi gyvename, vaizdžiai tariant, tame pačiame „katile“ ir susiduriame su panašiais išorinės aplinkos veiksniais, darančiais didesnį ar mažesnį neigiamą poveikį visapusiškai mūsų gerovei.

Technologijos

Nors išmaniosios technologijos šiandien yra nepamainomas įrankis daugelyje situacijų (pradedant nuotoliniu darbu ir baigiant maisto produktų pristatymu į namus), sveikos gyvensenos specialistė Greta Daukšė išskiria ir visą eilę pavojų, su kuriais rizikuojama susidurti, jei ekranų naudojimas nėra „dozuojamas“. Visų pirma, tai – priklausomybė, kenkianti tarpasmeniniams santykiams, didinanti socialinę atskirtį ar netgi galinti išprovokuoti įvairias psichikos traumas. Užuot bandžius puoselėti asmeninius ryšius ir spręsti esamas problemas, neretai linkstame lyginti save su tais, kurių gyvenimą kasdien stebime socialiniuose tinkluose.

Įprotis visur ir visada būti su telefonu rankose, dažnai perkeliamas ir į valgymo ritualą. Net jei valgoma ir ne vienumoje, o su kompanija, dėmesys skiriamas ne bendravimui (ir net ne maistui, esančiam lėkštėje!), o išmaniajam įrenginiui. Tai, pasak, Gretos, yra labai ydinga praktika, ne tik atimanti galimybę pasimėgauti maisto skoniu, bet ir galinti sukelianti tokius valgymo sutrikimus, kaip, pavyzdžiui, persivalgymas. Kai, valgio metu, nesusikoncentruojama į lėkštės turinį bei patį valgymo procesą, sudėtinga objektyviai įvertinti porcijos dydį bei juntamą alkį. O tai – tiesiausias kelias į persivalgymą.

Rutinos nebuvimas

Šįvakar padirbėsiu keliomis valandomis ilgiau, užtat rytoj galėsiu atsikelti vėliau.

Šįryt laiko pusryčiams neturiu, kažką užkąsiu pakeliui į darbą.

Šiandien nepietausiu – reikia užbaigti projektą.

Tokie ir panašūs pagudravimai, tikintis prasmingiau išnaudoti laiką, dažniausiai – atimant minutes ar net valandas iš tokių gyvybiškai svarbių procesų, kaip miegas ar maitinimasis, iš tiesų – „meškos“ paslauga mūsų pačių sveikatai. Dietistė akcentuoja, jog mūsų kūnui patinka pastovumas. Organizmas, instinktyviai žinodamas, kada laikas valgyti, kada – gultis ar keltis, jaučiasi užtikrintas ir tokią savo teigiamą būseną išreiškia sumažėjusiu streso lygio bei energijos antplūdžiu.

Ir, priešingai, kai mes, dėl turimų įsipareigojimų, noro nugalėti ar atitikti  kažkieno lūkesčius, užuot turėję stabilią rutiną, elgiamės chaotiškai (neretai tai vadindami lankstumu ar prisitaikymu prie aplinkybių), kūnas patiria stresą. Tai akivaizdžiai pasireiškia tokiomis savijautos problemomis, kaip energijos trūkumas, miego sutrikimas, hormonų disbalansas. Esant tokiai situacijai, planus „nuversti kalnus“ gali tekti kuriam laikui pamiršti…

Greitas maistas

Greitojo maitinimo įstaigos įsikūrusios kone ant kiekvieno kampo. Negana to, pakanka tik paimti į rankas telefoną ir išsirinktas patiekalas iki namų durų gali būti pristatytas kone visą parą! Atrodytų, laiką, kuris šiandien – tikrų tikriausia vertybė, taupančiam žmogui tai labai patogus sprendimas. Tačiau Greta, puikiai žinodama, jog greitojo maisto kultūros pasekmės visiems daug kartų girdėtos, kartoja tai dar ir dar kartą. Galbūt, nuomonė, sklindanti iš sveikos mitybos ekspertės lūpų, palies bent dalies žmonių sąmonę.

Greito, nesveiko maisto vartojimas, kuriame trūksta vertingų maistinių medžiagų, o, kenksmingų, priešingai, yra su kaupu, gali išprovokuoti įvairius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui,  širdies bei kraujagyslių ligas. Sušlamštus šeimyninę picą ar didžiulį kebabą su bulvytėmis, alkio nuslopinimas teigiamų emocijų anaiptol neatneša. Priešingai: juntamas apsunkimo jausmas, apima nuovargis, apleidžia jėgos, tad po tokių pietų (o juk dažnai tai valgoma ir vakare ar net naktį) apie produktyvią veiklą, ypač – protinę, kalbėti sudėtinga. Aišku, tokios mitybos šalininkams gresia ir nutukimas, kuris ne tik kenkia išvaizdai, bet, blogiausia, atsineša su savimi ir visą „ligų“ puokštę.

Galiausiai, greitojo maisto kultūra pamažu persismelkia ir į kitas gyvenimo sritis. Pripratus valgyti greitai, atrodo, neberandame laiko (ar tiesiog noro) sustoti ir pasimėgauti paprastais, kasdieniais, tačiau teigiamas emocijas keliančiais dalykais: tingiais savaitgalio rytais, saulėlydžiu ir pan.  

Tėvų užduotis – rodant teigiamą pavyzdį,  saugoti vaikus nuo šiuolaikinės visuomenės pagundų

Sąmoningai mąstantys tėvai niekada nepadarytų nieko, kas galėtų pakenktų jų atžaloms. Tiesa, kai kurie suaugusiųjų sprendimai, priimti neapgalvotai, iš tiesų gali turėti neigiamą poveikį fizinei ir emocinei vaiko sveikatai, pasireiškiantį ne tik esamuoju laiku, bet ir besitęsiantį ateityje. Greta ragina tėvus, prieš „apdovanojant“ vaiką išvyka į greito maisto kavinę, naujausiu kompiuteriniu ar telefone instaliuotu žaidimu arba kitomis, šiandieninio jaunimo mėgiamomis, tačiau iš tiesų it kokia uždelsto veikimo „bomba“ veikiančiomis pramogomis, susimąstyti, kodėl tai daroma ir kokį poveikį, atmetus momentinį džiaugsmą, tai iš tiesų gali turėti. 

Greitas maistas leidžia išvengti keliasdešimt minučių, praleistų virtuvėje, tačiau tai tikrai nėra vaiko lepinimas, greičiau, kad ir kaip mums, tėvams, to, nesinorėtų pripažinti, kasdienybės sau patiems pasilengvinimas. Ir, kaip, remdamasi savo profesine patirtimi, pažymi Greta – kūno apsunkinimas. O, ilgiau praktikuojant tokias „pramogas“ – ir kitų susijusių problemų virtinė: virškinimo sistemos ligos, antsvoris, priklausomybė nuo nesveiko maisto.

Ne ką mažiau nekaltos yra ir išmaniosios technologijos, į kurias įjunkus, tokioms, iš pažiūros vaikams patikti turinčioms pramogoms, kaip, pavyzdžiui, laisvalaikis su bendraamžiais, buvimas lauke ar fizinis aktyvumas, nelieka ne tik laiko, bet ir noro. Atitrūkimas nuo įprasto gyvenimo vaikams gali sukelti rimtų psichologinių problemų.

Jei, žiūrėdamas į telefono ekraną, vaikas yra taip įsijautęs, jog visiškai nereaguoja į aplinką, tai, kalbant apie mokymąsi, per dažnas naudojimasis išmaniosiomis technologijomis turi priešingą efektą. Dėl to gali pasireikšti dėmesio koncentracijos problemos, kenkiančios net ir pačių gabiausių vaikų mokymosi rezultatams.

Tikriausiai net nereikia užduoti klausimo, ar norite, jog ir Jūsų vaikas susidurtų su tokiomis problemomis? Atsakymas daugiau nei aiškus. Tačiau, siekiant užbėgti tam už akių, vieno ar kelių rimtų pokalbių su atžala vargu ar pakaks. Vaikai imituoja suaugusiųjų elgesį, tad, logiška, efektyviausia prevencija – teigiamas Jūsų pačių pavyzdys.

Praktiniai patarimai, kaip išlikti sveikiems, nepaisant šiuolaikinės visuomenės iššūkių

Sprendimą rinktis alternatyvų gyvenimo būdą, dažnai reiškiantį visišką ar dalinį atsiribojimą nuo to, kas būdinga šiuolaikiniam gyvenimui, renkasi tik išskirtinės asmenybės. Tačiau „Jorus“ ambasadorė Greta Daukšė primena, jog rinktis sveiką gyvenseną, galinčią tapti savotišku barjeru išorinės aplinkos veiksniams, gali kiekvienas iš mūsų. Puiki idėja artėjančių Naujųjų metų pažadui sau, tiesa! Beje, jį išpildyti– gerokai lengviau nei gali atrodyti.  Žemiau pateikti paprasti praktiniai patarimai – puikus to pavyzdys.

•         Svarbu maitintis reguliariai (pavyzdžiui, priklausomai nuo darbo grafiko, 8, 12 ir 17 val.). Tokia valgymo praktika, pabrėžia Greta, gali padėti išvengti piktnaudžiavimo greitu, nesveiku maistu, kurio, natūralu, labiausiai norisi būtent tada, kada esame alkani.
•         Formuodami mitybos racioną, pirmenybę teikite sveikiems, žarnynui naudingų medžiagų (skaidulų, probiotikų, Omega-3 riebalų rūgščių, kurių didelis kiekis, be kitų galimų alternatyvų, yra ir kanapių sėklų bei moliūgų sėklų aliejuje, taip pat – kanapių ir moliūgų sėklose) gausiems produktams. O, jei į kulinarinius eksperimentus virtuvėje leisis visa šeima, investuosite ne tik į fizinės, bet ir emocinės sveikatos gerovę.
•         Turėkite rutiną, apimančią ne tik valgymo, bet ir poilsio bei nakties miego ritmą. Tai, pasak Gretos, leidžia organizmui išvengti bereikalingo streso ir su tuo susijusios žalos mūsų fizinei ir emocinei sveikatai.
•         Reguliarus sportas, išsirinkus sau priimtiniausią fizinę veiklą (vieniems tai – treniruotė sporto salėje, kitiems – važinėjimas dviračiu ar joga), teigiamai veikia ne tik mūsų kūną (aktyvėja medžiagų apykaita, mažėja kūno apimtys ir pan.), bet ir emocinę būseną. O, „įsivažiavus“ į šią rutiną, nebekyla dilemos, ką – treniruotę ar daugiau laiko telefone – rinktis.
•         Išmaniųjų technologijų naudojimasis. Jei, mokantis ar dirbant, be telefono ar kito išmaniojo įrenginio apsieiti negalima, tai pastarųjų naudojimas namuose – sąmoningas kiekvieno iš mūsų pasirinkimas. Riboti prie ekranų praleidžiamą laiką ne tik vaikams, bet ir sau – dar vienas patarimas, be kurio rezultatyvi kova su šiuolaikinės visuomenės iššūkiais, pasak Gretos, sunkiai įmanoma.

Dėl blogos savijautos galima kaltinti kažką kita, tačiau, sutikite, vargu, ar tai duos kokios nors apčiuopiamos naudos. Dietistė, „Jorus“ ambasadorė Greta Daukšė, reziumuodama sveikos gyvensenos šiuolaikinėje visuomenėje temą, akcentuoja, jog sveiki būsime tik tada, jei išliksime sąmoningi, skirdami pakankamai dėmesio sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui bei kokybiškam, pilnaverčiam poilsiui. O, jaučiant visapusišką pilnatvę, ir tos šiuolaikinio gyvenimo problemos nebeatrodo tokios grėsmingos.