Apie Helovyną ir jo didenybę Moliūgą

Ištikimiausi mūsų sekėjai tikriausiai jau žino, jog ir pas „Jorus“ spalis – moliūgų mėnuo. Tik, jei Jūs savo namus jau suskubote papuošti ar dar tik ketinate dekoruoti šiomis oranžinėmis rudens gėrybėmis, mes šį mėnesį nusprendėme pažymėti kitaip – pasiūlydami išskirtinių nuolaidų įvairiems „Jorus“ moliūgų produktams.

Šia proga taip pat patikrinsime Jūsų žinias, susijusias su Helovyno kilme (ar esate tikri, jog tai – amerikietiška šventė?) bei, ragindami visur ir visada puoselėti tvarumo idėjas, pasidalinsime keliais paprastais patarimais, kaip galima panaudoti panaudoti išskobto moliūgo minkštimą. Juk tai – tokia vertinga daržovė, tad šią išmesti net minties neturėtų kilti.

Helovyno ištakos – gerokai arčiau mūsų nei galbūt manėte

Jei reikėtų įvardinti šventę, kuri labiausiai siejasi su Amerika, vienas dažniausiai pasikartojančių atsakymų tikriausiai būtų Helovynas. Iš tiesų, šiuolaikiniai amerikiečiai (ir toli gražu ne tik vaikai!) šią šventę labai mėgsta. Puikus to įrodymas – faktas, jog Helovynas, skaičiuojant dekoracijoms, persirengėliams skirtiems saldumynams bei kitiems pirkiniams išleidžiamus pinigus, yra antroji po Kalėdų pagal brangumą (tiksliau – komerciškumą) šventė Amerikoje.

Tiesa, Helovyno populiarumo negalima „suplakti“ su jo kilme. Šios šventės ištakos – visai ne už Atlanto vandenyno, o gerokai arčiau – dabartinėje Airijoje, Škotijoje ir Meno saloje – teritorijose, kuriose gyveno keltai, puoselėję įvairius pagoniškus ritualus. Vienas ryškiausių jų –  Helovynas, tuomet vadintas Samhainu, išvertus iš senosios keltų kalbos reiškusiu „vasaros pabaigą“.

Naktis iš spalio 31 d. į lapkričio 1 d.,  kada ir buvo švenčiamas Samhainas, keltams buvo labai svarbi data. Tuomet ne tik baigdavosi derlingasis metų laikas ir prasidėdavo šaltasis, tamsusis žiemos sezonas, tačiau, buvo tikima, jog būtent tada riba tarp žmonių bei mistinio pasaulio tampa tokia plona, jog dvasios bei mirusiųjų sielos atkeliauja pas mus. Tikėta, jog kaukės, kurios dengė veidus per Samhaino naktį, turėjo neleisti svečiams iš dvasių pasaulio atpažinti žmonių. O maistas ir kitos dovanos, paliktos prie durų, turėjo dvasias pamaloninti ir atgrasinti nuo blogų ketinimų. Beje, pati helovyniškiausia frazė „pokštas arba saldainis“ – taip pat tų laikų ritualų atgarsis (žinoma, atkartotas ne pažodžiui): vyravo tradicija vaikštant po namus prašyti maisto.

Helovyno tradicijas, tiesa, praradusias savo pradinį mistiškumą ir tapusias gerokai artimesnėmis dabartinei mūsų pasaulėžiūrai, į Ameriką atgabeno tie patys airiai, kai 19 a. prasidėjo masinė jų migracija į šią šalį. Beje, kalbant apie Airiją, kuri, kaip jau žinote, yra tikroji Helovyno gimtinė – tai vienintelė valstybė, šią šventę paskelbusi nacionaline švente, kurios proga mokiniai turi ilgas, net savaitės trukmės atostogas.

Išskobus moliūgą, liko minkštimas ir sėklos? Neišmeskite!

Per paskutiniuosius metus Helovyno šventimo tradicijos vis sparčiau įsitvirtina ir Lietuvoje, įtraukdamos ne tik mažuosius saldumynų „kaulintojus“, bet ir suaugusius. O, net ir tie, kurie spalio 31 d. turi kitokių planų nei dalyvauti vakarėliuose siaubo tema ar lydėti savo atžalas, tą vakarą vaikštančius po kaimynų namus, mielai naudoja gražuolius moliūgus savo namų eksterjero dekorui. Beje, pastarųjų būna įvairių rūšių, formų ir net spalvų (ne tik oranžiniai!), tad, pasitelkus fantaziją, vien iš šių rudens gėrybių galima sukurti išskirtinį, akį traukiantį dekorą.

Dažnuose namuose „užverda“ ir moliūgų skaptavimo dirbtuvės, tampančios puikia proga visai šeimai praleisti neįkainojamą laiką kartu. Tiesa, atsidžiaugus galutiniu rezultatu, tai yra – mažu meno kūriniu virtusiu išskaptuoti moliūgu, akys (dažniausiai, ne paslaptis – šeimos moterų) nukrypsta į kalną po skaptavimo likusio moliūgų minkštimo…

Moliūgas – viena palankiausių mūsų sveikatai daržovių, kurioje yra beveik visi vandenyje tirpūs vitaminai (A, C, E, K), daug skaidulų, antioksidantų, įvairių mineralų (kalis, varis, manganas, geležis) bei kitų vertingų medžiagų Atskirai turėtų būti paminėtos moliūgų sėklos (ar žinojote, jog pirmosios moliūgų veislės būtent ir buvo išvestos ne dėl minkštimo, bet šio augalo sėklų bei luobelės?), kurios, be kitų organizmui naudingų medžiagų, išsiskiria dideliu Omega 3 ir Omega 6 riebalų rūgščių kiekiu. Taigi, nei moliūgų minkštimas, nei moliūgų sėklos neturėtų atsidurti tiesiog šiukšlių dėžėje. Tai – ne tik nepraktiškas, bet ir tvarumo puoselėjimo idėjoms nusižengiantis elgesys! Beje, išduosime paslaptį. Jau netrukus su Jumis pasidalinsime dar vienu straipsniu (šįkart – tvarumo ir mitybos tema), paruošto, bendradarbiaujant su sveikos gyvensenos specialiste Greta Daukše. Pirmąjį šio ciklo straipsnį galite rasti čia.

Norint, jog, po praūžusio pasiruošimo Helovynui, klausimas „o kur dėti tą moliūgą“ netaptų galvos skausmu, siūlomą apgalvoti tai iš anksto. Moliūgas – tobulas ingredientas kone visiems patiekalams: sriuboms, troškiniams, padažams, blynams, pyragams, kokteiliams ir kita. Net jei šeimoje ir esama asmenų, kurių skonio receptoriai moliūgų atžvilgiu nėra labai draugiški, išradingos šeimininkės tikrai atranda gudrybių (ir tuo noriai dalinasi internetinėje erdvėje su kitais), kaip šios daržovės skonį subtiliai užmaskuoti, kartu išsaugant vertingąsias savybes.

Vienas universaliausių receptų iš moliūgų – tyrė, kurią užšaldžius, vėliau galima naudoti visur, kaip ir įprastus šviežius moliūgus. Geriausia, jog gaminimo eiga – labai paprasta. Tereikia moliūgo minkštimą supjaustyti gabalėliais, sudėti į kepimo indą ir apie 20 minučių kepti orkaitėje. Iškepusį minkštimą sutrinti trintuvu (tinka ir paprasta šakutė), leisti tyrei atvėsti ir, supilsčius į šaldymo maišelius ar indelius, užšaldyti.

Nepamirškite ir moliūgų sėklų! Aišku, moliūgų sėklų aliejus – produktas, kurį, norint pasigaminti namų sąlygomis, reikia specialios įrangos. Gerokai paprastesnis sprendimas – įsigyti šį aukščiausios kokybės, iš Lietuvos laukuose užaugintų moliūgų pagamintą produktą pas mus ir džiaugtis ne visapusiška pastarojo nauda geresnei savijautai bei išvaizdai, bet ir patrauklia kaina, kurią šį mėnesį kaip tik siūlome pasinaudoti. Tačiau, pavyzdžiui, moliūgų sėklas galite pakepinti orkaitėje, prieš tai šias apšlakstę alyvuogių ar saulėgrąžų aliejumi. Tai – puikus priedas, kurį galima berti į, pavyzdžiui, salotas, sriubas, įvairius kepinius ir pan., taip pat –  tiesiog vartoti kaip skanų bei sveiką užkandį.